Grūdinimasis kaip sveikatą stiprinanti priemonė buvo žinoma jau senovės Spartos laikais. Grūdinosi ne tik spartiečiai kariai, bet ir vaikai, kurie bet kokiu oru buvo rengiami lengvais drabužiais, vaikščiojo basi, maudėsi šaltame vandenyje. Grūdinimosi šalininkas buvo Pitagoras. Hipokratas, gyvenęs 110 metų, taip pat ypač propagavo grūdinimąsi. Imperatoriaus Cezario ir poeto Horacijaus gydytojas gydė šaltu vandeniu. Taigi, akivaizdu, kad grūdinimasis nėra šių laikų išradimas, o laiko patikrintas būdas išlaikyti puikią savijautą ir gerą sveikatą.

Mūsų mokykla šiais metais vėl aktyviai dalyvauja sveikatą stiprinančių mokyklų projekte, todėl savo veiklas orientuoja į mokinių sveikatos gerinimą. Apie „Grūdinimosi žiemą receptus“ mokiniams kalbėta ne tik klasių valandėlių metu, bet ir per kai kurias pamokas.  Tikslas – supažindinti mokinius su organizmo grūdinimosi būdais: oru, saule, vandeniu ir mitybos ypatumais įvairiais metų laikais. Grūdinimas oru - tai prieinamiausias, paprasčiausias ir efektyviausias grūdinimosi būdas, nes visus metus vaikai gali būti gryname ore.

Grūdinimosi būdus mokytojai su mokiniais rinkosi įvairius – kasdieninį pasivaikščiojimą lauke, ėjimą į gamtą, čiuožinėjimą nuo kalniuko su rogutėmis, mankštos darymą ne tik patalpose, bet ir lauke.

Šią žiemą pavyko sulaukti gausaus sniego visoje Lietuvoje, todėl  ilgai nesvarstydami ieškant „grūdinimosi receptų“  pradinių klasių mokiniai kartu su mokytojomis kūno kultūros pamokas perkėlė į lauką, pasidžiaugdami nepakartojamais vaikystės malonumais – pasivažinėti rogutėmis nuo kalnelių. Mokytojų atsiliepimai džiugina: „Patys stebėjomės, kaip kaskart nusileidę vis nuo statesnio šlaito, darėmės vikresni ir drąsesni“.

Penktų klasių auklėtojos kartu su savo auklėtiniais bei paraginusios tėvelius per žmogaus saugos pamoką nuvyko į Plungės miesto parką, kur dalinosi ir pritaikė įvairias žinias apie grūdinimąsi žiemą. Vaikams buvo kalbėta apie judėjimą ir taisyklingą kvėpavimą kaip neatsiejamą tarpusavyje reiškinį, nes kvėpavimas  treniruojamas per judrią veiklą.

Mokiniai gavo informacijos apietaisyklingo kvėpavimo nuoseklumą: žaidžiant gryname ore giliai kvėpuoti per nosį; kvėpavimo pratimus atlikti nuosekliai, nedidinant tempo, kad nepradėtų svaigti galva; pratimų skaičių derinti vaikui pagal jo amžių ir  fizinį pajėgumą; kvėpavimo pratimai atliekami ramiai, neskubant; iškvėpimas turi suteikti lengvumo kūnui.

Po tokios pamokėlės, grįždami į mokyklą, mokiniai ieškojo pavasario ženklų. Džiaugiamės aktyviu tėvelių įsitraukimu ir puikia nuotaika netradicinėje pamokoje.

Neabejingi grūdinimuisi geros savijautos receptais žiemą dalinosi aštuntų klasių mokiniai: 8b kl. vyko žmogaus saugos - sveikatingumo ir grūdinimosi žiemą pamoka mokyklos teritorijoje. Pamokos tikslas - išsiaiškinti, kaip nesušalti žiemą lauke, kokius apšilimo pratimus atlikti prieš treniruojantis lauke, kaip grūdintis. Pamoką vedė mokytojos I. Gasauskienė ir B. Ročienė. Vasario pabaigoje su auklėtoja R. Vilimiene-Jurke mokiniai grūdinosi savaip - valgė ledus. Šalčiu žmones gydė senovės graikai ir romėnai. Jie žinojo, kad šaltis mažina skausmus, tinimus, gydo uždegimus. Šiuolaikinės medicinos mokslas patvirtino teigiamą šalčio poveikį gydant daugelį ligų, grūdinant organizmą. „Ledai grūdina gerklę”- sako gydytojai. Visų mėgstami ledai - puiki vaikų grūdinimo priemonė: valgant ledus, geriant šaltus gėrimus, gerklė prisitaiko prie maisto temperatūrų skirtumo, padidėja atsparumas persišaldymui, sumažėja paršalimo ligų tikimybė. Tačiau grūdintis šalčiu reikia labai atsargiai ir atsakingai, nes skubant, darant tai netaisyklingai, galima sulaukti atvirkštinio rezultato.

O štai 8a klasės mokiniai pateikė ,,Grūdinimosi žiemą receptų“: kai yra sniego, išbėgti basomis kojomis į lauką ir pabėgioti po sniegą apie 1minutę; išspausti apelsinų sulčių, įpilti į formeles ir įdėti į šaldiklį, turėsime natūralių ledų;  rytais praustis po vėsiu dušu.

Sportas, poilsis, saviugda, vitaminų vartojimas – visa tai padės gerinti savijautą ir stiprinti organizmą ne tik žiemą, bet ir permainingais pavasario orais. Savo bendruomenėje puoselėjame fizinį aktyvumą, kuris mums yra ne prievolė, o kokybiško gyvenimo dalis.