Nuo 2020 m. spalio 1 d.  Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazija įgyvendina Kokybės krepšelio projekto veiklos kokybės gerinimo planą. Jis – integrali progimnazijos veiklos dalis ir skirtas mokinių pasiekimams gerinti. 

Šiame projekte dalyvauja 150 Lietuvos mokyklų, Vakarų regione – 31 mokykla. Šių mokyklų atstovai kas porą mėnesių susitinka pasidalyti Kokybės krepšelio projekto įgyvendinimo sėkmėmis, aptarti kylančius sunkumus ir, žinoma, padiskutuoti apie šių dienų švietimo aktualijas. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios tokių projekto įgyvendinimo sklaidos renginių įvyko jau trys. Trečiasis renginys įvyko kovo 4 d. Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje. Kaip šiuo laiku tapo įprasta, susitikime 133 asmenys iš Vakarų Lietuvos regiono ugdymo įstaigų bei Nacionalinės šveitimo agentūros  dalyvavo nuotoliniu būdu.

Nors Kokybės krepšelio projekto sklaidos susitikimai – nukreipti į projekto veiklas, bet kaskart renginį stengiamasi pradėti susitikimu su žinomu visuomenės atstovu.  Šį kartą susitikti ir padiskutuoti su pedagogine bendruomene apie švietimą, jo kokybę, pasidalinti įžvalgomis maloniai sutiko aktorius, „Klaipėdos jaunimo teatro“ steigėjas ir režisierius Valentinas Masalskis.

Po kiek provokuojančio pokalbio su svečiu susitikimas buvo tęsiamas Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos bendruomenės komandos pristatymu „Progimnazija Kokybės krepšelio kontekste“. Pirmiausia buvo primintos veiklos kokybės plano parengimo turinio priežastys ir pasirinktų veiklų (priemonių) tikslingumas. Pasidalinta jau 5 mėnesius įgyvendinamų veiklų sėkmėmis ir kylančiais sunkumais, nes planuotas veiklas tenka įgyvendinti plano rengimo metu nenumatytomis pandemijos sąlygomis.

Kokybės krepšelio projekto progimnazijos veiklos tobulinimo plano tikslas - sukurti pagalbos modelį, sudarantį sąlygas mokiniams pasiekti asmeninės pažangos. Tikime, kad jį pasieksime įgyvendinę 2 uždavinius: sukūrę socialinę emocinę aplinką ir mokymosi poreikius atitinkantį ugdymosi turinį bei tikslingai patobulinę mokytojų profesines kompetencijas pagalbos mokiniui srityje.

Pirmiausia siekiame kurti saugią emocinę aplinką, įgyvendindami socialines-emocines programas: 1 klasėje – „Zipio draugai“, 2- 4 klasėse – „Obuolio draugai“, 5-8 klasėse –,,Paauglystės kryžkelės“, kurių užsiėmimuose mokiniai mokosi atpažinti jausmus, ieškoti kilusių sunkumų priežasčių ir sprendimų būdų, nebijoti išsakyti savo nuomonę, prašyti pagalbos. Klausymosi įgūdžiai padeda kurti tarpusavio santykius, o juk kiekvienos bendruomenės pagrindas ir yra geri santykiai. Tai taip pat ugdo pagarbą vienas kitam, kitokiai nuomonei, todėl jau dabar stebimi mažesni patyčių atvejai, geresnė mokinių savijauta.

 Siekiant gerinti progimnazijos mikroklimatą, ugdyti bei palaikyti mokinių socialinius įgūdžius, vykdoma programa „Tiltai“. Programa skirta delinkventinio elgesio paaugliams, linkusiems praleisti pamokas, negebantiems tinkamai išreikšti pykčio bei linkusiems į konfliktus. Programą veda socialinė pedagogė ir psichologė. Įvykdžius programos I-ąjį etapą, galima teigti, kad mokiniai drąsiau pradėjo reikšti savo mintis, geba įvardinti savo netinkamo elgesio priežastis bei atpažinti kylančius jausmus.

Progimnazijoje 5-8 klasių specialiųjų ugdymo poreikių mokiniams organizuojamos tikslinės praktinės veiklos, kuriose dėmesys skiriamas „Savęs pažinimui“. Praktinės veiklos yra susietos su gyvenimiškais pavyzdžiais, atsižvelgiant į vaikų amžių bei patirtį.

Užsiėmimuose pastebėta, kad vaikai laisviau ir drąsiau išsako savo nuomonę, ugdosi gebėjimą spręsti konfliktus, atpažinti patyčias, mokosi patys suteikti pagalbą sudėtingose situacijose, įgyja praktinės patirties ir socialinių įgūdžių: tokių kaip savikontrolės, gebėjimo bendradarbiauti, deramai elgtis – bręsti kaip asmenybei.

 Bendruomenės mokymuose, skirtuose socialinių emocinių kompetencijų plėtojimui, susitikimo metu nagrinėjami klausimai: „Ką turėtų padaryti bendruomenė - mokiniai, tėvai, mokytojai - kad mokykloje būtų gera?“. Analizuojant pateiktą klausimą, skirtingi bendruomenės nariai pateikė savo „matymą“, lūkesčius, galimybes, kiti dalyviai turėjo galimybę išgirsti ir reflektuoti, išgirstos skirtingos nuomonės.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių tėvų klubo „Mokykimės kartu“ susitikime tėveliai turi galimybę plėtoti tiek teorines, tiek praktines žinias apie pradinio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimus bei jų ugdymo galimybes. Aptarti gebėjimai: pasitikėjimas, bendravimas, savikontrolė, tinkama emocijų raiška, tyrinėjimai ir atradimai, savarankiškumas, atsakomybė, sunkumų sprendimas, prisitaikymas prie pokyčių, kūrybingumas. Kartu su tėveliais analizuotas kiekvienas  gebėjimas ir aptarti praktiniai aspektai, kaip jis gali būti ugdomas.

Neabejotina, kad šiandienos ugdymą atitinkanti aplinka turi būti funkcionali ir, easant poreikiui, lengvai pertvarkoma, kad mokiniams būtų galimybė dirbti individualiai, poromis ar grupėmis, pagal galimybes atlikti projektinę ar praktinę veiklą, todėl projekto metu modernizuojame 2 erdves: specialiojo pedagogo kabinetą ir specializuotą daugiafunkcę erdvę (1-4 klasėms). Erdvės, aprūpintos interaktyviaisiais ekranais, nešiojamaisiais kompiuteriais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, sudarys galimybę mokytojui organizuoti akyvų ir įtraukų ugdymosi procesą, išryškinantį ir ugdantį individualius mokinio gebėjimus bei padės mokiniui mokytis dirbti savarankiškai ir grupėje.

Progimnazijos komanda, rengdama veiklos tobulinimo planą, daug dėmesio skyrė bendroms veikloms, stiprinančioms bendruomenės dialogą, bendrų sprendimų priėmimą ir, žinoma, jų įgalinimą kasdieniuose procesuose. Vienas didžiausių iššūkių, išsikeltų šiame projekte – pritaikytų užduočių banko rengimas mokiniams, besimokantiems pagal pritaikytas ar individualizuotas programas. Kad užduotys būtų tinkamai pritaikytos, pirmiausia buvo rengiami profiliai pagal mokymosi sunkumų priežastis – sutrikimus, nurodytus Pedagogonės psichologinės tarnybos išvadose. Profiliuose nurodyti konkretūs sutrikimui būdingi požymiai, vaiko gebėjimai ir galimybės, esant atitinkamiems sutrikimams. Be to, profilyje nurodyti rekomenduotini mokymo būdai, priemonės ir metodai. Visa ši informacija – esminė informacija, gelbėjanti rengiant pritaikytų užduočių banką. Mokytojai pagal parengtus profilius rengė užduočių projektus, atsakingai diskutavo metodinėse grupėse, ieškojo atsakymų į kylančius klausimus, konsultavosi su profilius rengusiomis specialistėmis, vasario mėnesį jas išbandė su mokiniais, vėliau užduotis tikslino, reikalui esant, keitė ir tokiu būdu šiandien jau sukauptas pirminis pritaikytų užduočių bankas.

Siekdami įgyvendinti suformuotus sau uždavinius, keliame  esminį tikslą – teikti tinkamą pagalbą mokiniui pamokoje. Kad situacija keistųsi, kad pagalba būtų veiksminga ir rezultatyvi – gerėtų mokinių asmeniniai pasiekimai, t.y., kad Kokybės krepšelio veiklos tobulinimo plano susitarimai taptų kasdieniu procesu, o ne tik formaliu žodžiu plane, pasirinkome paprastą, bet neprastą ir visiems žinomą metodą – kolegialų grįžtamąjį ryšį. Jau kelerius metus teigiama, kad tai vienas labiausiai pasiteisinančių metodų, skatinančių ugdymo proceso kokybę, nes jo centre – besimokantys vienos organizacijos mokytojai. Mūsų organizacijos mokymosi objektas – diferencijavimas, padedantis mokiniui pagal jo gebėjimus mokytis ir patirti mokymosi džiaugsmą - asmeninę sėkmę pamokoje. Jau pradėjome mokymus, dabar laukia diskusijos apie diferencijavimą, susitarimai, dalijimasis nuomonėmis, diferencijavimo stebėjimas pamokoje, reflektavimas ir, žinoma, procesų tobulinimas, sudarantis galimybę keisti juos taip, kad gerėtų mokinių pasiekimai.

Kad tai galėtume daryti nuosekliau ir kryptingiau, ir mums, ir mūsų mokiniams reikia tik vieno – GRĮŽTI IŠ VIRTUALIOS MOKYKLOS Į REALIĄ MOKYKLĄ.

Direktorė Inga Litvinienė